2021 m. liepos 28 d.

Naujienos

2021-07-07

Kaitra – kam, kodėl ir kaip saugotis?


Lietuvoje, po dviejų savaičių atokvėpio, artimiausiomis dienomis vėl išplis 30 °C ir didesnė oro temperatūra dar kitaip vadinama stichiniu meteorologiniu reiškiniu - kaitra. Lietuvos hidrometerologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis aukščiausia dienos temperatūra liepos 7 d. daug kur sieks 30 °C, liepos 8 d. 30-32 °C, liepos 9 d. 30-34 °C.
Kaitra tai ne tik itin aukštos temperatūros, didesnė miško gaisrų rizika, bet ir tiesioginė grėsmė žmonių sveikatai. Per paskutinius penkerius metus kaitros dienų skaičius Lietuvoje didėjo.
Didžiausią įtaką ir grėsmes sveikatai dėl kaitros patiria:
- Vyresni žmonės, kuriems su amžiumi atsiranda ir papildomi veiksniai, dėl ko kaitrą tampa ir pavojingesnė ir mažiau pakeliama. Pirmiausia, tai lydinčios lėtinės ligos, tokios kaip širdies kraujagyslių sutrikimai, kvėpavimo organų nepakankamumas, II tipo diabetas. Taip pat, ir toks ligoms skirti gydyti vaistai, kurie sąveikaudami su kūno vėsinimo mechanizmais (pvz. diuretikai skatina skysčių išsiskyrimą, o esant kaitrai papildomai skysčiai prarandami gausiai prakaituojant ir todėl sutrinka elektrolitų pvz. kalio balansas organizme). Taip pat vyresni žmonės dažniau gyvena vieniši bei jų turtinė padėtis neleidžia pasirūpinti vėsinimo priemonėmis
- Kūdikiai ir maži (iki 7 metų amžiaus) vaikai, fiziologinės savybės (pvz. mažesnis odos plotas per kurį vyksta kūno vėsinimas) ir jų nuolatinė priklausomybė nuo juos prižiūrinčių tėvų ar kitų suaugusiųjų, gali būti labiau pažeidžiami per kaitrą. Kokiu būdu neaplikite vaikų uždarytame automobilyje, automobilio salone temperatūra gali staiga pakilti iki 50 ir daugiau laipsnių Celsijaus. Itin staigiai pakilusi aplinkos temperatūrą vaikui gali turėti tragiškų ir negrįžtamų pasekmių sveikatai. Tokia pati grėsme egzistuoja ir automobilyje palikus Jūsų augintinius.
- Asmenys, dirbantys per kaitrą lauko darbus (pvz. statybos, kelių tiesimo ir priežiūros), kurie ne tik patiria tiesioginį saulės poveikį dėl kurio didėja saulės smūgio riziką, bet ir dėl savo fizinio darbo pobūdžio, greičiau netenka vandens ir dėl ko gali išsivystyti dehidratacija.
Patarimai, kaip elgtis kaitros metu, yra:
- Dėvėti laisvus, šviesių spalvų drabužius, pagamintus ir natūralaus arba orą praleidžiančio pluošto.
- Be reikalo neplanuoti sudėtingų, fizinio aktyvumo reikalaujančių, veiklų lauke.
- Pastoviai palaikyti tiek organizmo skysčių balansą geriant vandenį.
Prisiminkite - šilumos smūgis yra medicinos pagalbos reikalaujanti įvykis. Ištikus šilumos smūgiui, ypač jei tai vaikas arba vyresnis asmuo, nedelsdami konsultuokitės su greitosios pagalbos medikais, o laukdami medicininės pagalbos: a) jeigu sugebate, patraukite smūgio ištiktą asmenį į vėsesnę vietą; b) vėsinkite jį šaltu vandeniu pačias didžiausias atviro kūno vietas - tai gali būti kaklas, galva, tinka ir galūnės.
Duomenys parengti pagal Lietuvos hidrometerologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 7 d. duomenis.
 

KONTAKTAI

M. K. Čiurlionio g. 23,
Kaunas LT-44356
Tel. (8 - 37) 28 2244
Faksas: (8 - 37) 28 2250
e.paštas: info@essc.sam.lt

DARBO LAIKAS

I-IV  8.00-17.00
V     8.00-15.45
Pietų pertrauka: 12.00-12.45
Budintis specialistas poilsio laiku

Tel. (8 - 37) 28 2244

Faksas (8 - 37) 28 2250

e. paštas bud@essc.sam.lt

 

 

Biudžetinė įstaiga
Juridinio asmens kodas 191349831

PVM mokėtojo kodas LT100004955514

A.s. LT517300010002457700  „Swedbank", AB
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre

Naudojimosi svetaine sąlygos

Lankytojų statistika: 4570393

Šiandien: 301

© 2010 Ekstremalių sveikatai
situacijų centras.

Sprendimas: Fresh media. Naudojama EasyWeb 3.0 sistema